Ateina čia, suradusi kažkokią laisvą vietą, padeda Elenos kūną ir nusipurto rankytes, gerai, kad dar iš jos kraujas nevarvėjo, tai Reb, nesusipurvino visai. Palaukia kol ateis, Kath, gal įtaisys Elę, kur mandriau.

Ateina čia Katerina, pažvelgia į Elę, o tada į Rebeką,- ką jau sugalvojai?- sukrizendama pažvelgia į originalę. Žinojo, kad tai ne taip sau, ir žinojo, kad ji nežudo be reikalo, tai kažkas čia turėjo būt. Žodžiu, jau įsivaizdavo Salvatore veidus, kai sužinos, jog panelytė negyva.

Pažvelgia į atėjusią Kath ir nusišypso devil šypsenėle,- Pavaišinsi kuom nors?, - kilsteli antakiuką, pasitvarkydama savo banguotus šviesius plaukus, - Nemanau, kad čia jauku kalbėtis, eime į svetainę, - na ji visuose namuose elgiasi, kaip sava, niekur ji nesivaržo, todėl lengvu žingsniu nukaukši iš rūsio.

Kai ji paklausia, Kath linkteli. Pažvelgia į Rebeką, o kai nukaukši į svetainę, Katerina dar sekundės greičiu pažvelgia į Eleną ir tada uždaro tos patalpos, kur Elė buvo, duris. Išėjusi iš rūsio, uždaro ir jo duris. Nueina į svetainę.

Atėjusi čia, pažvelgia į Elenos kūną, kuris tikrai atrodė apgailėtinai. Priėjusi prie jos, priklupo ir pažvelgė į jos veidą iš kiek arčiau. Patraukusi jos tiesius, apgailėtinus plaukus, nagu prarėžia jos skruostą.

Kažkaip net negirdėjo, kad jos namų durys atsidarė, mat buvo labai susikaupus braižyt Elenos veidą. Išgirdusi savo vardą, Katerina pažvelgia į viršų, o tada vėl į Eleną. Atsistoja, kiek pasitvarko drabužius ir išeina iš čia, dar aišku tvirtai uždarydama duris.