Atėjusi čia, apsižvalgo, jai visad patiko Kath, skonis, todėl tik šypteli ir įsitaiso ant sofutės, užkeldama vieną kojytę ant kitos.

Atėjusi lengvais žingsniukais iš kart nukulniuoja prie mini baro,- viskio, martinio, konjako, vermuto..- vardina ką turi ir laukia, kol Rebeka išsirinks, kad šioji galėtų įpilt, nunešt ir paklaustjai įdomaus klausimo.

Apžiūrinėjo savo nagiukus, kol Katherina atėjo, jai pradėjus vardinti gėrimus, Rebekah pagalvoja, - Martinio, - šypteli patogiau įsitaisydama, - Tai, pasakok, mieloji, kaip gyveni, seniai matytą, kiek pasikeitus, nors jo mados keičiasi, - nusijuokia savo skambiu juoku, žinojo, kad Katherina labiausiai domina visas tas planas ir tas būtent Elenos reikaliukas, bet ji kaip visad mėgsta patempti gumą, Kath turėtu tai žinoti.

Paėmė martinio ir konjako. Įpylusi, nueina pas Rebeką ir atsisėda šalia, paduodama jai martinį. Atsisėdusi susimeta koją ant kojos ir per liemenį atsisuka į Rebeką. Laikydama taurę rankoje, Katerina pažvelgia į ją,- manau tau mažiausiai rūpi, kaip aš laikausi,- nusijuokia ir pagaliau atsigeria konjako,- geriau netampydama gumos, papasakok, kas nutiko su Elena,- paklausdama, pakelia antakiukus,- visgi, lavonas pas mane rūsyje ir aš noriu žinoti kodėl,- kiek suraukia antakius, po to vėl atsigerdama.

Paėmusi taurę martinio, gurkšteli truputi jo ir šypteli, Katherinai, - Na, kaip gi gali nerūpėti, juk mes draugės, tiesa?, - pakelia antakiuką ir pati nusijuokia, - Nieko įpatingo nenutiko, tiesiog ji man atsibodo, žinai, kaip nepakenčiu mandrų vaidinančių personų, tai va, nepakenčiau ir dabar, - paprastai gūžteli petukais, na juk tiesą pasakė, - O šiaip, pagalvojau truputi pakankinti jos tus broliukus ir kitus ten tus asmenis, kuriems ji rūpi, čia jau darėsi miestelyje nuobodu, man reikia kažko, naujo, kokios veiklos, - nusijuokia nekaltai palinguodama galvytę.

Stebėjo ją. Visgi negali nieko tikėtis, kas čia jai užplauks, nes biškeli tokia neprognozuojama buvo. Išgirdusi, apie tą draugų reikaliuką, Katerina nusijuokia. Klausosi tos istorijos apie Elenos mirtį, kartais linkteli pritardama,- Gilbert būdavo bailė, bet dabar sudrąsėjo, kai Deimonas pradėjo jai meilėj prisipažinėt,- pavarto akutes,- dabar išdrąsėjo,- atsigeria savo gėrimo,- ir tik pažiūrėk, kaip tai baigėsi,- nusijuokia. Išgirdusi apie tą mini tokį planą, Katerina kilsteli antakius,- hmm,- užsimąsto,- Salvatorius kankint yra gerai,- linkteli,- įdomu, bet nepaprasta,- šypteli savo gudriu smailu. Tada pasakiusi viską, sudaužia su Reb taurėmis ir vėl atsigeria į ją pažvelgusi.

Klausosi, ką ten Katherina kalba apie Eleną, kad ji išdrasėjo, kai susidėjo su Damon, - Taip Damon'as taip pat pasikeitė, tam kvailiui, vos vos širdies neišplėšiau, bet pasigailėjau, kažkaip gaila man jo dar kol kas, bet nemanau, kad tai tęsis ilgai, - linkteli, mintyse pagalvoja, kad jei vėl jis žais tokius žaidimėlius su ja, jam kaip kamuoliukas galva nuredės, ant grindų, - Žinau, kad reikia sugalvoti, kažką daugiau, ir sugalvosiu, o gal sugalvosim, juk žadi prisidėti, ar tik nuomoji patalpą kūnui?, - kilsteli antakiuką sudauždama su ja taurėmis, na ką Reb gali apsisukti ir viena, bet Kath jai tikrai nepamaišytų, žino, kad šį nėra kvaila ir tikrai visada sugalvos, ką gudraus.

- Deimonas suskystėjo,- pavarto akis,- jam pradėjo rūpėti..- taip nutęsė, lyg norėdama kažką dar pasakyt,- žodžiu, jis suskystėjo,- greit pasako, lyg užbaigdama mintį. Išgirdusi apie tą širdies išlupimą, Katerina nusijuokė,- kažko pasikeitei tu,- pakreipia galvytę,- jau pradėjai gailėtis menkų vampyriūkščių..- nutęsia ir vėl atsigeria. Tikėjo ji, kad ten galvos skaidrys nuo jos ir panašiai, bet šią sekundę, ji suabejojo jos žiaurumu. Ar ji tikrai tokia pat, kokia buvo senais laikais? Gal tas durklas ir visa kita ją pakeitė?,- sugalvosim abi,- priduria,- tai aišku, kad prisidėsiu, kokios linksmybės be manęs,- nusijuokia, pažvelgdama į ją. Niekada ji nepraleistų tokios progos, kaip pasilinksmint, ar panervint Salvatorius, todėl prisidės ji visom keturiom ^^.

Gurkšteli gėrimo, kai Katherina kalba ir pati linkteli, - Ai man mažiausiai rūpi, jis suskystėjo, koks jis buvo, koks yra, tiesiog jis mane suerzino, - palinksi paprastai, - Na, laikas iš ties kažkiek keičia, palyginus kokia buvau tapus tik vampyrė ir dabar, visai kitokia esu, - atsidūsta kiek užsigalvodama, juk išties Rebekah, nors ir visada turėjo savą charakteri, bet nebuvo tokia žiauri, laikas ir pokyčiai keičia, - Ne tai, kad labai pasikeičiau, bet žinai supratau, kad fizinis skausmas ne tiek žeidžia, kaip dvasinis, - sukrizena pažvelgdama į Katherina, pirštuku perbraukia per taurės kraštelius, - Manau, dabar Damon'ui sužinojus, kad jo mylimoji negyva, labiau bus skaudu nei pačio laikinas skausmas ir staigi mirtis, - tokiu nekaltu veideliu susako ir po akimirkos nusijuokia devil juoku, - Nors, kaip matai, neatsisakau žudymo, - gūžteli petukais šyptelėdama, - Puiku, bet tikiuosi nepradėsi bijoti, jei mano brangusis broliukas Nikas susivoks kas dedasi ir kišis?, - primerkia akis, juk žino, kad Kath ir Klaus santykiai visada buvo ne kokie, na buvo tie metai, kai jie ten buvo ale pora, bet tai buvo tik iš naudos.

Linkteli, o paskui sukrizena,- iš tikro, taves sunku neasuerzinti,- vėl sukrizena, kalbėdama kiek pašaipiai. Klausydamasi tos "pasikeičiau" istorijos, Katerina pakreipia galvą į šoną,- na ne visi dalykai pasikeitė,- atsigėrė savo gėrimo. Aišku kalbėjo apie Stefaną, juk jie ten meiles rišo. Kiek Katerina ją prisimena, ji buvo švelnesnė, bet dabar, kaip ji mano, ji sužiaurėjo, nuo nepykantos Klausui. Juk jis ją nužudė,- vis tiek nebūčiau pasigailėjusi,- linkteli,- Deimonas nepasimoko, jis tai dar toliau,- kalbėjo apie tą erzinimą, nes visgi, ji Deimį pažinojo geriau, nei Rebeka. Kai ji prakalba apie Eleną, Katerina gudriai šypteli,- taip, čia jam bus smūgis,- nusijuokia ir vėl atsigeria,- ir nemanau, kad jis toks kvailas ir nesugalvos paieškoti jos pas mane,- palinguoja galvytę,- tai labai gerai,- linkteli,- ne viena galva pasimaišys po kojomis,- šypteli jai , tuo Katerinišku šypsniu. Klauso ji nebijojo, na nebuvo drąsuolė prieš jį, bet nelabai jo baiminosi, visgi, jei planas, tai baimių čia neturi būti. Nusijuokia,- nesijaudink, su Klausu susitvarkysiu,- pavarto akutes. Tada pažvelgdama Rebekai į veidą, vėl atsigeria savojo gėrimo, kuris jau norėjo tuštintis iš taurės.

Sukrizena, - Tiesa, visada buvau aikštinga ir impulsyvi, - nekaltai gūžteli petukais, gurkštelėdama martinio, žinoma, girdėjo tą jos pašaipią kalbą, bet nieko nesąkė, tik šyptelėjo, - Bet va tu, matau gerėji, tavo vietoje, jau seniai tos Elenuškos nebebūtų buvę, - palinguoja galvytę, ji iškart nuskintų galvelę, vien dėl panašumo, nepakęstų tokios pat dar pasaulį, - O ir kiek žinau, tu norėjai Salvatorių, jei nebūtų Elenos juos turėtum jau seniai, - pagalvojusi priduria, - Nepasimokys, tuomet jo problemos ne mano, kai gausit laidoti savo meilę, - sukrizena, juk žino, kad Kathiuša mylėjo, o gal dar tebemyli brolužėlius, - Nebijok, sugalvosim ką nors, vis saugiau čia, nei pas mane, - palinksi, juk negalėjo ji tampytis kūno po visą miesteli kol sugalvos gerą slėptuvę, pirmoji mintis šovusi į galva buvo šioji, - Abejoju, ar susitvarkytum, bet tarkim, - pamosikuoja rankele, užbaigdama martinį, - Hmm...Man, laikas jau eiti, bet greit ateisiu vėl čia, lauk, - atsistojusi padeda taurę ant staliuko ir šyptelėjusi jai, išeina iš svetainės, nereikėjo jos lydėti, pati ji kelią žino.

Viską išklausiusi, jau nieko nebepridūrė, nes dalis žodžių buvo tiesa, bet dalis nelabai.. Žodžiu jai baigiant martinį ir išeinant, Kath linkteli atsisveikindama ir surinkusi stiklines, Kat padeda juos ant baro. Tada pati išeina iš svetainės.

Atsiveda čia Kol ir paleidusi jį, apsižvalgo pasiklausydama, kur Kath, - Katherina!!, - negarsiai šukteli jos vardą ir pažvelgia į Kol, - Čia rūsyje yra Elenos kūnas, - trumpai paaiškina ir laukia kol pasirodys gražuolė rudaakė.

Ateina iš rūsio čia, ir pamato Rebeką,- grįžai,- koją į koją dėdama, kaip manikenė įeina į svetainės vidurį, kur stovėjo Rebeka. Tada pažvelgia į Kolą, o tada vėl į Rebeką. Suneria rankutes ant krūtinės ir klausiamai pažvelgia į Rebeką.

Apsižvalgė-Mhm...-atsakė Rebekai,pamatęs Katerina ją nužiūrėjo ir šyptelėjo.Sugalvojo jis geriau patilėti ir merginom vienom aiškintis leis.

Įėjus Katherinai, linkteli, - Taip, juk sakiau, kad grįšiu, - atsidūsta ir įsitaiso vėl ant sofutės užsikeldama kojytę ant kitos. Pastebėjusi tą jos klausiamą žvilgsnį dėl Kol, ji kiek trųkteli petukais, - Pagalba, niekad nemaišo, tikiuosi nesipyksit ir sutarsit draugiškai, - pažvelgia tai į vieną, tai į kitą, ir kilsteli antakiuką, laukdama jų reakcijų.

Pažvelgia į Kol'ą, o tada į Rebeką ir pavarto akutes,. Nueina ir atsisėda prie Rebekos, ant sofutės,- gersit ko nors?- ėė nu, kas sakė, kad ji nesvetinga. Aišku norėjo išgirsti atsakymą, panašų į "ne, ačiū", nes labai jau tingėjo eit ji link baro, kuris buvo visai kitoje svetainės pusėje.

-Taip gersim-kreivai šyptelėjo ir nuėjęs atsisėdo ant sofos,pasižiūrėjo į merginas.Va nors Katukas nenorėjo jo pagalbos,bet jis vis tiek įsikišo į šituos reikalus.ir labai jam pasisekė kad sesius pasitaikė šalia.

Sedėjo tokia susimąsčiusi ir nė nekreipia dėmesio į jų tuos akių vartymus ir kreivus šypsnius, - Taip, gersiu, to paties man, - pažvelgia į Kath ir linkteli, pasisuka į Kol, - Tu, manau atliksi sargo vaidmenį, nes tikrai nemanau, kad jei aš išeisiu, Katherina viena susitvarkys, todėl...., - nutęsia ir pažvelgia į Kath, - Gal tau Kol'as labai nesimaišys, nors tikrai netikiu, kad jis tai sugeba, - pažvelgia į broliuką, juk jis trukdymo ir maišymosis asas, - Bet jei nesusipjausit būs viskas gerai, - linkteli vėl įsitaisydama patogiai.

Karoče nusivylė jais, kai pasakė, kad gers. Atsistojus, nueina prie baro. Pradeda ieškoti martinio, ir ko nors dar. Išgirdusi, apie tą susitvarkymą, Katerina pažvelgia į Rebeką,- susitvarkysiu ir pati,- linkteli, taip užtikrintai. Jau laiko ją maža mergaite, kuri nesugebės susitvarkyt, su Elenos gelbėtojais. Įpylęs viskio ir martinio, pareina nešina gėrimais. Stiklinę paduoda Kolui, o taurę su martiniu Rebekai. Pati baiginėja dar nebaigtą savo konjaką. Atsisėda ten kur sedėjo ir pažvelgia į tuodu.

Įsibrovė tarp mergikių į viduriuką ir jas abi apkabino,
-Katerina su manim tau bus žymiai smagiau-mirkteli akele ir išsišiepė savo fainu smailu.-Jau sulaukėt Elenos gelbėtojų?-kilsteli antakį

Kai jis ten įsispraudė, Katerin kiek pasislinko į šoną. Jam ją apkabinus, mergina pažvelgia į Kolą,- gal vis dėl to susitvarkysiu viena,- šypteli jam, ir delnu patapšnoja jam per krūtinę. Tada patraukia savo delniuką ir atsigeria savo konjako,- kol kas niekas neatėjo,- sukrizena,- abejoju ar jie žino,- linkteli.

Kilsteli antakiuką, kai Kol čia apkabina jas, ir patraukia jo rankutę nuo savęs, - Per daug neįsijausk broliuk, - taip labai draugiškai jam šypteli, - Taip, Katherina, manau, jūms bus kur kas smagiau, kartu, - sukrizena atsigerdama, martinio, pažįstant tuo du, jie tikrai veltui laiko neleis. Pasilenkia prie broliuko, - Va, kad ir ši, - sušnibžda jam į ausytę ir sukrizenusi, nekaltai pasukinėja taurę rankoje.

-Aš juk visai į nieką neįsijautu-trukteli pečiais juk jis nieko nedaro o tik sėdi ir geria burboną.-O jei nesusitvarkysi viena?-kilsteli antakį-Jei dar neatėjo ir neateis,arba reikia jiems pranešt-pakilnojo antakius,-Beka-susirakė ir labai tyliai sušnabždėjo